Kelionės – vienas populiariausių šiuolaikinio žmogaus pomėgių. Nuotraukos iš egzotiškų vietovių, įspūdžiai iš pasaulio kampelių ir noras patirti naujus nuotykius skatina mus tikėti, kad kuo daugiau keliausime, tuo labiau jausimės laimingi. Tačiau ar iš tiesų dažnos kelionės yra būtinas pilnatvės šaltinis? Ar laimė priklauso nuo aplankytų šalių skaičiaus, ar vis dėlto ją kuria mūsų kasdieniai įpročiai, vidinė ramybė ir socialiniai ryšiai?
Kaip kelionių industrija formuoja mūsų suvokimą apie laimę?
Šiuolaikinėje visuomenėje kelionių industrija aktyviai skatina idėją, kad laimė tiesiogiai susijusi su kelionių dažnumu ir egzotiškų vietų lankymu. Socialiniai tinklai, kuriuose gausu nuomonės formuotojų, giminaičių ar draugų kelionių nuotraukų, sustiprina šį įsitikinimą, sukurdami iliuziją, jog laimė priklauso nuo aplankytų šalių skaičiaus ar patirtų nuotykių.
Ne ką mažiau ir kelionių agentūrų reklamų, gražiais vaizdais kviečiančių į nepamirštamą nuotykį itin gera kaina. Viešbučių, oro linijų ir turizmo agentūrų reklamos dažnai pabrėžia, kad geriausias būdas pabėgti nuo kasdienybės ir pasiekti laimę – išvykti kuo toliau. Tokia vizualinė informacija ir pasąmoningas savęs palyginimas su kitais formuoja įsitikinimą, kad laimė priklauso nuo to, kiek šalių aplankėme ar kokiose egzotiškose vietose esame buvę.
Tačiau manoma, kad nors kelionės gali suteikti laikiną malonumą, jos nėra esminis ilgalaikės laimės šaltinis. Dažnu atveju keliautojas neįvertina, kiek jis pats nori keliauti, o kiek įtakos jo norams turi kitų primestos patirtys ir normos.
Kodėl kai kuriems žmonėms kelionės nesukelia didelio džiaugsmo?
Nors daugelis žmonių keliones laiko įkvepiančia ir praturtinančia veikla, ne visi jaučia euforiją planuodami ir leisdamiesi į naujus nuotykius. Kai kuriems kelionės kelia stresą, diskomfortą ar net nerimą. Priežastys, kodėl ne visi mėgaujasi dažnu keliavimu, gali būti susijusios su psichologiniais, praktiniais ir net fiziologiniais aspektais.
Kelionių stresas ir nepatogumai
Ne visiems patinka nuolatinis planavimas, oro uostų laukimo salės, laiko juostų pasikeitimai ar prisitaikymas prie naujos aplinkos. Ilgesnės kelionės dažnai reikalauja didelio fizinio ir emocinio pasirengimo – būtina apgalvoti skrydžių maršrutus, bagažo turinį, dokumentus ir kitus logistinius aspektus. Be to, ne visi mėgsta būti nuolatiniame judėjime, kuris gali sukelti nuovargį, dehidrataciją ar net miego sutrikimus dėl skirtingų laiko zonų.
Stabilumo ir komforto vertė
Yra žmonių, kuriems stabilumas yra raktas į emocinę gerovę. Jie jaučiasi saugiausiai turėdami nusistovėjusią rutiną, mėgaudamiesi pažįstama aplinka ir veiklomis, kurios jiems teikia džiaugsmą. Nuolatinių pokyčių poreikis ne visiems būdingas, o kelionės gali atrodyti ne kaip malonumas, bet kaip diskomfortą sukelianti patirtis, kuri trukdo laikytis mėgstamos rutinos.
Kelionių praktiniai apribojimai
Dažnas keliautojas susiduria su praktiniais klausimais, pavyzdžiui, ką galima vežtis lėktuve ir kokie daiktai gali būti apriboti įvairiose šalyse. Keliaujant su rankiniu bagažu, ribojamas daiktų ir skysčių kiekis, kas dar labiau apsunkina pasiruošimą. Elektroninių prietaisų, tokių kaip dronų ar tabako įrenginių, gabenimas gali būti apsunkintas, jų įvežimas kai kuriose šalyse yra uždraustas, o naudojimas ribojamas.
Kelionių paradoksas: kuo daugiau pamatai, tuo mažiau stebina
Pozityviosios psichologijos specialistai pabrėžia, kad nuolatinis naujų patirčių siekimas gali sukelti paradoksą – kuo daugiau patiriame, tuo mažiau tai mus džiugina. Hedonistinė adaptacija – reiškinys, kai džiaugsmo lygis su laiku mažėja – lemia, jog žmonės greitai pripranta prie naujų potyrių, todėl norint patirti tokį patį jaudulį, reikia vis stipresnių impulsų.
Tai gali reikšti vis dažnesnes ar ekstremalesnes keliones, tačiau ilgainiui tai nebeatneša tokio pat malonumo kaip pirmosios kelionių patirtys. Norint išvengti šio paradokso, svarbu mokytis sąmoningumo ir gebėjimo mėgautis akimirka, o ne tik ieškoti vis naujų dirgiklių.
Ar turime pasirinkimą tarp nuotykių ir stabilumo, ar galima turėti abu?
Daugelis žmonių jaučia vidinę kovą tarp noro patirti naujoves ir noro turėti stabilų gyvenimą. Tačiau šie du aspektai neprivalo būti nesuderinami. Balansas tarp nuotykių ir stabilumo gali būti raktas į pilnatvę – galime mėgautis kelionėmis, tačiau taip pat išmokti džiaugtis kasdieniais momentais.
Rutinos ir kelionių suderinimas
Pabrėžiama, kad žmonės, turintys rutiną ir kasdienius įpročius, dažnai jaučiasi laimingesni. Stabilumas suteikia saugumo jausmą, o nuolatiniai pomėgiai – prasmę. Tačiau kaip elgtis, kuomet yra noras tiek turėti ir rutiną, tiek atrasti gražiausias pasaulio vietas?
- Įvertinkite, kokias vietas norite pamatyti. Gal jums visai nereikia egzotiškų šalių, o savaitgalio išvyka į kaimyninę šalį ar naujų patirčių atradimas savo mieste užpildys poreikį naujovėms? Tokios trumpos išvykos nesugriaus rutinos, tačiau leis patirti dopaminą.
- Jeigu vis dėlto norite keliauti toliau, pasiimkite savo rutiną su savimi. Pasirinkę kelionės kryptį skirkite jai daugiau laiko. Pavyzdžiui, leidžiant mėnesį Azijos šalyje, galima tęsti savo kasdienes veiklas – grožio rutiną, treniruotes, jogą, meditacijas ar dėkingumo dienoraščio rašymą. Svečiose šalyse dažnai būna mėnesiniai sporto salių abonementai, kurie leis tęsti įprastas treniruotes net ir kelionės metu.
Rutina ir kasdieniai įpročiai kaip emocinės gerovės pagrindas
Vis dėlto, jei kelionės jūsų netraukia, vidinei pilnatvei sukurti pasitelkite rutiną ir kasdienius įpročius. Tai gali būti bet kas – nuo rytinės ar vakarinės rutinos, iki stabilių treniruočių, mankštos, jogos ar šokių pamokų.
Sąmoningumo praktikos, tokios kaip meditacija, dėkingumo dienoraščiai ar net tiesiog buvimas dabarties akimirkoje, gali padėti pasijusti laimingesniems net ir neišvykstant iš namų. Vertindami kasdienybę ir tai, ką jau esame patyrę, galime išvengti nuolatinio naujovių poreikio.
Jei pastebite, kad kelionės jums nebekelia tokio paties džiaugsmo kaip anksčiau, verta atsigręžti į kitus gyvenimo aspektus, kurie suteikia ilgalaikį pasitenkinimą, pavyzdžiui, prasmingus santykius, kūrybinę veiklą ar saviugdą.
Kai suprantame, kad laimė nėra priklausoma nuo geografinės vietos, galime pradėti vertinti savo kasdienybę ir kurti pilnatvės jausmą be būtinybės nuolat keliauti. Užuot ieškoję laimės už tūkstančių kilometrų, galbūt verta pažvelgti į savo kasdienybę ir įvertinti, kiek daug gražių momentų slypi mūsų aplinkoje.