Įėjus į naują erdvę, ar tai būtų maisto ir buities prekių prekybos centras, kavinė, kepyklėlė, parduotuvė miesto centre, ar prabangaus prekinio ženklo parduotuvė „Akropolyje“, mūsų smegenys pradeda nagrinėti tą naują aplinką. Akys, nosis ir ausys – trys svarbiausi mūsų jutimo organai naujoje aplinkoje. Akimis dairomės, kur čia patekome, ar tai, ką matome yra estetiškai patrauklu, ar spalvos ir formos mums patinka. Nosis praneša apie erdvės švarą, kelia apetitą arba jį naikina. Įėjus į restoraną, kuriame vyrauja prastas, nemalonus kvapas, mes apsisukame ir išeiname, 100%. Arba atvirkščiai, užėjus į kepyklėlę, kurioje kvapas tiesiog nuostabus, mes prisipirksime visko daugiau nei tikėjomės. Ta pati situacija galioja ir mūsų ausims. Aplinka, kurioje groja muzika – neįprasta aplinka, kurianti emociją. Tai būtent tai ir panagrinėsime toliau. Kokią įtaką pirkėjui daro muzika. Kokią įtaką daro pasirinkti grojaraščiai. Ir kokia muzika kokią įtaką turi. Įdomu – tęsiam.
Egzistuoja esminės taisyklės, arba, kitaip tariant, pamatinės žinios apie emocinį marketingą bei garso marketingą. Lėta muzika dažniausiai reikš ilgesnį pasivaikščiojimą, ilgesnį pobūvį parduotuvėje ar kavinėje. Greitesnis ritmas, tuo tarpu, vienareikšmiškai aktyvins žmogų, kurs ryškesnę nuotaiką, impulsyvesnius sprendimus. Čia yra pirmasis skiriamasis taškas, kurį kiekvienam verslui vertėtų apsvarstyti. Muzikinis fonas gali arba prailginti apsipirkimo laiką, arba tą apsilankymą paversti impulsyvesniu. Maisto prekių parduotuvei ar prabangių automobilių salonui, matyt, yra svarbiau kuo ilgiau išlaikyti pirkėjus savo prekybos salėje. Taip pirkėjai patys sugebės atrasti sau nereikalingų, bet gal praversiančių ateityje produktų ar suteiks pakankamai laiko apžiūrėti pačias smulkiausias prabangaus automobilio detales. Tuo tarpu greitos mados parduotuvėje, pramogoms skirtoje erdvėje, žaidimų kambariuose mes dažniau išgirsime greitesnį ritmą. Ir tai visiškai natūralu, nes čia esminis uždavinys – srautas ir impulsyvūs sprendimai. Kuo daugiau galvosite tokiose vietose, tuo sudėtingiau bus. Čia reikia veikti. O greita muzika tai ir skatina.
Kitas etapas, pasirinkus muzikos grojaraštį prekybos vietoje, yra susireguliuoti muzikos garsą. Čia taip pat yra dvi skirtingos kryptys: tylus fonas arba garsi aplinka. Tyli, foninė muzika skatina susikaupimą ir leidžia pirkėjams mąstyti patiems. Tyli muzika nevargina, o atvirkščiai, skatina racionalumą. Tuo tarpu garsus fonas smarkiai sutrumpina apsilankymo prekybos salėje laiką. Tuo pačiu, garsi muzika gali sukelti stresinę būseną. Vidutiniškai garsus tonas ir lėtas tempas galėtų puikiai tarnauti žmonėms internetinėje svetainėje www.optibet.lt/live-casino/live-poker, kurioje sprendimai turi būti racionalūs, retkarčiais emocionalūs, o apsilankymas ilgas. Nuvykus į kepyklėlę, kurioje norima išlaikyti klientus ilgiau, bus grojama lėta ir tylesnė muzika. Tuo tarpu saldumynų parduotuvę gali rinktis garsią ir greitą muziką. Įėjau, pagriebiau mažiau galvodamas, susimokėjau ir išėjau modelis.
Beje, renkantis muziką, yra labai svarbu pažinoti savo auditoriją. Grojaraštis turėtų būti formuojamas ir pagal parduotuvės tipą, ir pagal auditorijos amžių. Jaunam klientui kur kas artimesnė yra pop muzika, įvairūs elektroninės muzikos žanrai, rokas, indi rokas ir t.t. Tuo tarpu senjorams yra priimtinesnė lėta klasikinė muzika, instrumentinė muzika ar džiazas.
Teisingai pasirinktas ir sudarytas muzikos grojaraštis gali turėti reikšmingos įtakos pirkėjų elgsenai. Muzika yra gana reikšmingai prisidedanti prie mūsų nuotaikos ir psichologinės būsenos. Dėl to verta labai atidžiai pažvelgti į šią temą ir sudarinėti savo muzikos grojaraščius parduotuvėms ar kitoms komercinėms veiklos atsižvelgiant į norimus tikslus. Visiems muzikos skoniu neįtiksi, tačiau bendros tendencijos yra gana akivaizdžiai apibrėžtos mokslinių tyrimų bei praktinių pastebėjimų. Taigi, muzika, nors ir nematoma, tačiau gali būti itin paveikia rinkodaros priemone.
