Lietuvoje saulės elektrinės per pastarąjį dešimtmetį tapo vienu populiariausių sprendimų gyventojams ir įmonėms, kurie siekia sumažinti elektros išlaidas bei prisidėti prie žaliosios energetikos plėtros. Vis dėlto dažnai iškylantis klausimas – ar mūsų klimatas, ypač tamsūs ir trumpi žiemos mėnesiai, yra tinkamas saulės energijos gamybai?
Skeptikai teigia, kad žiemos laikotarpiu saulės baterijos praktiškai neduoda naudos, tačiau statistika ir technologijų pažanga rodo kitokią realybę.
Kiek saulės Lietuvoje turime?
Lietuvoje per metus saulė šviečia vidutiniškai 1 700–1 900 valandų, iš kurių didžioji dalis tenka pavasariui ir vasarai. Birželį ar liepą saulės elektrinė sugeneruoja daugiau kaip 15 proc. visos metinės energijos, o gruodį ir sausį – vos po 2–3 proc.
Palyginimui, pietų Europos šalyse šie skaičiai žiemą yra kelis kartus didesni. Vis dėlto tai nereiškia, kad mūsų klimatas netinkamas – svarbiausia yra metinis balansas.
Žiemos iššūkiai: mažiau šviesos, daugiau debesų
Žiemos mėnesiais Lietuvoje dienos trumpos, saulė dažnai pasislėpusi už debesų, o sniegas gali uždengti modulius, todėl gruodžio mėnesį vienas kilovatas (kW) saulės elektrinės galios sugeneruoja tik apie 20–30 kWh energijos, kai vasarą tas pats kW duoda net iki 150 kWh. Tačiau svarbu suprasti, kad saulės elektrinės skaičiuojamos pagal metinę gamybą, o ne konkrečius mėnesius. Vasaros perteklinė energija kompensuoja žiemos trūkumą.
Kaip išspręsti sezoniškumo problemą?
Lietuvoje saulės elektrinių gamyba labai priklauso nuo sezono – vasarą jos sugeneruoja kelis kartus daugiau elektros nei žiemą. Tai viena didžiausių atsinaujinančios energetikos iššūkių, tačiau technologijos siūlo sprendimus, kurie leidžia išlaikyti stabilų energijos tiekimą visus metus.
- Pasaugojimo sistema. Lietuvoje veikianti elektros tinklų sistema leidžia vasarą pagamintą energiją „pasaugoti“ ir naudoti žiemą. Tai reiškia, kad gyventojas, turintis saulės elektrinę, gali naudotis vasaros sukauptu rezervu net gruodžio mėnesį.
- Energijos kaupikliai. Nors kol kas dar brangesni, elektros kaupikliai leidžia kaupti dienos metu sugeneruotą energiją ir naudoti ją vakarais arba savaitgaliais, kai poreikis didžiausias. Tokia technologija ateityje taps dar svarbesnė.
- Naujos kartos baterijos. Šiuolaikinės saulės baterijos yra jautresnės sklaidytai šviesai, todėl net ir apniukusią dieną jos gamina elektrą. Prognozuojama, kad per artimiausius 10 metų efektyvumas padidės dar 20–30 proc.
Ar pakanka metinės gamybos?
Lietuvoje 1 kW galios saulės elektrinė per metus pagamina apie 950–1 050 kWh elektros. Tai yra pakankamas kiekis vidutiniam namų ūkiui, jei elektrinė parenkama tinkamai. Nors gruodį ir sausį gamyba minimali, balandžio–rugsėjo mėnesiais sugeneruota energija pilnai kompensuoja žiemos deficitą. Štai kodėl net ir mūsų klimato sąlygomis saulės elektrinės atsiperka per 5–7 metus.
Žiema – ne kliūtis, o paskata modernėti
Nors žiemos mėnesiais saulės baterijos veikia silpniau, tai nėra priežastis atsisakyti investicijos. Priešingai – tai skatina diegti naujus sprendimus: pasaugojimo sistemą, energijos kaupiklius, efektyvesnes baterijas. Be to, šaltesniu oru saulės moduliai veikia efektyviau, nes žemesnė temperatūra mažina jų perkaitimą.
Lietuvos klimatas ir žaliosios energetikos ateitis
Energetikos ministerijos duomenimis, iki 2030 m. Lietuva planuoja pasiekti 2,5 GW saulės elektrinių įdiegtos galios, o tai užtikrins apie trečdalį visos šalyje suvartojamos elektros. Net ir mūsų klimato sąlygomis šis tikslas yra realus. Žiemos iššūkiai nėra barjeras, jie yra technologinės pažangos katalizatorius.
Saulės energija – metinis, o ne mėnesinis sprendimas
Atsakymas į klausimą, ar žiemą pakanka saulės, yra paprastas: vien tik gruodžio ar sausio mėnesiais – ne, bet per metus – taip. Saulės baterijos Lietuvoje atsiperka ne dėl to, kad kasdien gamina vienodai, o todėl, kad per metus jos užtikrina reikalingą balansą. Tai investicija, kuri veikia pagal metinį ciklą, o ne pagal mėnesio kalendorių.
Mūsų klimatas nėra kliūtis – tai tik priminimas, kad energija, kaip ir gamta, turi savo ritmą, kurį reikia mokėti išnaudoti.