Daugeliui žmonių visame pasaulyje sportas asocijuojasi būtent su fizinėmis ir protinėmis pastangomis bei talentu. Paprastais žodžiais tariant, tai yra treniruotės, padedančios palaikyti formą. Kibernetinis sportas (dar žinomas kaip e-sportas) priklauso naujam ir vis labiau populiarėjančiam laisvalaikio praleidimo būdui, todėl jo nereikėtų painioti su tradiciniu sportu. „Elektroninis“ sportas – tai varžybų rūšis, kurioje kiekvieno žaidėjo veikla sutelkta į kompiuterinį žaidimą. Šios varžybos ir „treniruotės“ vyksta realiuoju laiku, tačiau virtualiosios realybės pasaulyje.
Šias žaidynes galima stebėti tiesiogiai. Kibernetinio sporto varžybos transliuojamos gyvai, o taip pat galima atlikti statymus svetainėje https://ggbbets.com/en ir sekti jų rezultatus. „Elektroninis“ sportas šiandien yra plačiai pripažintas tikslinės auditorijos, o daugelis pasaulio šalių jį netgi pripažino oficialia sporto šaka, organizuojant profesionalius turnyrus su įspūdingais prizų fondais. Tokias varžybas stebėti itin įdomu, nes jos primena nuotykių filmų ar net serialų siužetus.
Kur gimė varžybiniai žaidimai ir ką apie juos verta žinoti?
Vaizdo žaidimai turi gana ilgą istoriją, per kurią jie iš paprasto laisvalaikio užsiėmimo tapo tikru fenomenu, žinomu kaip kibernetinis sportas. Šiandien visame pasaulyje yra tūkstančiai profesionalių žaidėjų, kurie nuolat treniruojasi, siekdami užimti aukščiausias vietas internetinėse lyderių lentelėse. Dėl savo įdėtų pastangų ir priimtų strateginių sprendimų jie gauna viliojančius prizus bei tampa žinomais ir populiariais.
„Elektroninio“ sporto ištakos siekia 1970-uosius metus. Įdomus faktas – pirmosios oficialios varžybos vyko vaizdo žaidime „Spacewar“. Tąkart dalyvavo žaidėjai iš žymaus Stanfordo universiteto. Šiame žaidime dalyviai galėjo pasinerti į kosminį pasaulį ir dalyvauti kovose. Tačiau tais laikais prizai buvo ne piniginiai – laimėtojams buvo suteikta metų prenumerata į populiarų gyvenimo būdo žurnalą, susijusį su legendine muzikos grupe „Rolling Stones“.
Šiandien kibernetinio sporto industrija nuolat tobulėja. Komandos į savo sudėtį gali įtraukti trenerius, vadybininkus ar net analitikus, o žaidėjai daug laiko praleidžia prie kompiuterio, tobulindami savo įgūdžius. Įvairūs turnyrai ir čempionatai pritraukia tūkstančius internetinių žiūrovų bei siūlo didelius prizinius fondus. Kibernetinis sportas taip pat pasižymi globaliu pasiekiamumu, nes suvienija dalyvius ir gerbėjus iš viso pasaulio per tiesiogines transliacijas. Per pastaruosius metus „e-sportu“ ypač susidomėjo jaunimas, nes jiems tai ne tik smagus laisvalaikio užsiėmimas, bet ir galimybė užsidirbti – pavyzdžiui, gauti žaidimo taškų, naujos amunicijos herojui ar papildomų resursų, padedančių pereiti į kitą lygį.
KiberSportas ir jo pagrindinės privilegijos, ypatybės ir privalumai
Kalbant apie pavyzdžius, tarp prestižinių kiberSporto žaidimų galima paminėti daugelio žaidėjų žaidimus, tokius kaip League of Legends (LoL), Dota 2, komandinius šaudyklės žaidimus kaip CS:GO ar Overwatch, taip pat populiarius ir taktiškus žaidimus kaip Call of Duty: Modern Warfare, Valorant ir daugelį kitų. Visi šie žaidimai leidžia plėtoti protinius gebėjimus, formuoti strategiją, gerinti refleksus ir reakcijas, moko greitai priimti sprendimus ekstremaliose ir stresinėse situacijose. Be to, „e-sportas“ turi ir kitų svarbių privalumų, kuriuos galima išskirti:
- Loginio mąstymo gerinimas. Strategija vaizdo žaidimuose yra labai svarbus faktorius, kurio galima išmokti aktyviai žaidžiant. Smegenys yra sukonstruotos taip, kad jos pasaulį virtualioje realybėje priima naudingai, o tai reiškia, kad žaidėjai gerina savo kognityvines gebėjimus ir strateginį, loginį mąstymą, kuriuos gali pritaikyti realiame gyvenime.
- Gebėjimo priimti sprendimus tobulinimas. Akcijų žaidimai padeda gerinti gebėjimą greičiau priimti teisingus sprendimus susidūrus su problemomis realiame gyvenime. Pavyzdžiai gali būti tokios profesijos kaip gydytojas, vadovas, paramedikas. Faktas tas, kad žaidžiant nėra laiko galvoti, nes kitaip gali laimėti priešininkas – todėl žmogus turi kuo greičiau reaguoti ir priimti sprendimą, kad taptų nugalėtoju.
- Atminties gerinimas. Dažnai vaizdo žaidimuose reikia ką nors įsiminti. Tai puikus treniruotė atminčiai, todėl realiame gyvenime atmintis gerėja. O žaidimuose tai turi svarbų vaidmenį, nes tai lemia aukštus rezultatyvumo rodiklius. Galų gale, žaidėjas, kuris įsimins slaptažodį ar kodą, kitą turinį, galės greičiau pasiekti finišą ir, žinoma, laimėti ar sėkmingai užbaigti raundą.
- Regos-motorinių funkcijų stiprinimas. Reguliarus žaidimas tokiuose žaidimuose gali išmokyti sensomotorinių įgūdžių, kurie savo ruožtu veda prie greitos reakcijos, greito mąstymo, užduočių atlikimo ir supratimo. Tuo pačiu kokybė nenukenčia, nes dalyviai reaguoja greitai ir tiksliai įvairiose susiklosčiusiose situacijose. Dėka vaizdo žaidimų galima išmokti priimti teisingus sprendimus, kad laimėtum, būtum teisus ir panašiai.
Kalbant apie ypatybes, pirmiausia „e-sportas“ yra komandinis formatas, kur žaidėjai turi susiburti į komandas. Taip pat tai būtinai „elektroniniai“ žaidimai, kurie vyksta realiu laiku, tačiau prie kompiuterio. Be to, simuliatorių temos ir kryptys gali būti labai įvairios – nuo kortų žaidimų, galvosūkių, strateginių ir stalo žaidimų iki veiksmo žaidimų, automobilių, mišrių ar susijusių su futbolu, ledo rituliu ar bet kokiu kitu sporto šaka.