Nors daugelis merginų nuo pat vaikystės svajoja apie princesišką baltą suknelę, XXI a. poros vis rečiau tuokiasi ir, tiesiog, gyvena kartu po vienu stogu, augina vaikus, kaupia bendrą turtą. Toks pasirinkimas tampa vis populiaresnis. Tačiau kodėl?
Kodėl tuokiasi vis vėliau arba vestuvių visai nėra?
Lietuvoje, prieš porą metų, atlikta apklausa parodė, kad daugelis porų nesituokia, nes laukia „geresnių laikų“, nori susitaupyti pinigų didelei šventei su būriu artimųjų. Tačiau tai – nėra vienintelė priežastis. Kiti, tiesiog, priešinasi sistemai, kuri mums, rodos, įskiepyta nuo senų laikų – vestuvės, namai, vaikai. Netgi politikai garsiai svarsto, kas yra žodis „šeima“, bando apibrėžti sąvokas, o tai tik blogina situaciją, nes girdint valdžios pamokymus, jaunuoliams kyla noras priešintis ir gyventi savaip.
Kuo greičiau įteisinti šeimą dažnai ragina ir artimieji. Tėvai ir seneliai ilgai bendraujančioms poroms primena, kad gyventi „susimetus“ nėra pats geriausias sprendimas. Ir, iš tiesų, kiek iš mūsų esame girdėję klausimus: „tai kada vestuvės?“, „kada vaikai?“ ir t. t. Visą tai įrodo, jog aplinkinių spaudimas – itin didelis, todėl noras priešintis – natūralus.
„Kada?“ – kiekvieno sprendimas
Patarti, kada jau laikas susituokti, tikrai niekas negali. Juk tai labai asmeniškas ir rimtas sprendimas ir viskas priklauso tik nuo pačio žmogaus ir jo brandos.
Tyrimai atskleidė, jog prieš keletą dešimtmečių jaunuoliai subręsdavo gerokai greičiau, t. y. vos sulaukę 18 metų. Na, o dabar, specialistų teigimu, vaikinai subręsta tik 27-erių, merginos – keleriais metais anksčiau. Tad ne veltui tuokiasi vis vyresnės poros. Neretai jos nori tvirto finansinio pagrindo po kojomis, nuosavų namų, karjeros.
Santuokos taps vis tvirtesnės
Lietuva santuokų, skyrybų, ne santuokoje gimusių vaikų skaičiumi labai panaši į kitas Vakarų šalis: čia išyra apie 40 proc. santuokų, vidutiniškai – praėjus kiek daugiau nei dešimtmečiui nuo vestuvių. Tačiau santykių ekspertai teigia, jog jei ir toliau santuokų mažės, jos bus žymiai tvirtesnės, nes tuoksis tik tikrai vienas kitą gerai pažinę ir tvirtai nusprendę tuoktis įsimylėjėliai.
Net 80 proc. porų Lietuvoje pirmiau apsigyvena kartu ir tik tuomet nusprendžia tuoktis. Netekėjusios moterys pagimdo maždaug trečdalį vaikų. Panašūs skaičiai vyrauja ir JAV. Tiesa, lietuviams dar toli iki Prancūzijos ir Estijos, kuriose šis rodiklis siekia net apie 60 proc.
Vis dėlto, sužadėtinių kursų organizatoriai džiaugiasi, jog į kursus atvykusios poros, paklaustos, kodėl nori oficialiai susituokti, atsako, kad siekia įprasminti buvimą kartu bei kurti „tikrą“ šeimą: auginti vaikus santuokoje, o jų mama turėtų vienodą pavardę su atžalomis.